DETAILU NOTISIA


Dezenvolve Husi Ahi Kudesan

Pineapple


MANATUTU, 29 Agostu 2026, GKI---Hafoin 30 Agostu 1999, Orgaun Estadu Republika Demokratika Timor Leste (RDTL), Gobernu, hahu dezenvolvimentu husi kondisaun Ahi Kudesan. Tanba, grupu milisia pro-jakarta (Indonesia) harahun hotu infra-estrutura iha teritoriu laran (kuaze 75%).

Grupu milisia pro-jakarta ne’ebe estabelese iha teritoriu RDTL ne’e, hetan apoiu maximu husi Tentara Nasional Indonesia (TNI) ne’e mos oho, viola direitu  populasaun barak no hakanek emar no naok povu sira nia riku soin barak. Asaun krime husi lider no elementus grupu milisia pro-jakarta ne’e, tanba lakon iha jogu pulitika Gobernu Jakarta nian.

Hanoin hikas, istoria moruk, antes no depois 30 Agostu 1999 ne’e, Gobernu Da-9, loron ida antes, Sabadu (29/08), realiza atividades Reflesaun iha Kapital Munisipiu Manatutu. Ministru Prezidenti Konsellu Ministru, Agio Pereira nudar Orador Relfesaun 30 Agostu 1999, rekunese, prosesu dezenvolvimentu Nasaun no povu RDTL hahu husi kondisaun Ahi Kudesan.

Agio Pereira  hato’o agradese wa’in ba Nonu Governu Konstitusionál bele organiza komemorasaun loron Konsulta Popular ba dala 27  ne’e, hodi  halo reflesaun 30 Augustu 1999, nudar  ezemplu no esperansa foun hodi hakat ba dezenvolvimentu ne’ebé ita harii husi Ahi Kudesan husi heroi sira nia sofrimentu hamutuk lori esperansa ba mundu.

“Reflete ba iha 30 Augustu 1999 sai ezemplu atu ita bele hakat ba iha dezenvolvimentu ida harii husi Ahi Kudesan ita harii governu no estabilidade, komisaun anti-korupsaun, provedoria dos direitus humanus no justisa. Tanba ne’e, ita hahú introdus ona atu hakat ba iha governu lokál ida ne’e presiza ita hotu nia esforsu hodi simu desentralizasaun poder lokal hamutuk lori esperansa ba mundu,”  Agio Pereira relembra.

Enkuantu iha fatin hanesan,  Ministru Administrasaun Estatal (MAE), Tomas Cabral esplika,  reflesaun ne’e involve autoridade postu administrativu sira tanba sei hato’o sobre rekonsiliasaun no lejislasaun sira ba desentralizasaun poder lokál ne’e rasik tempu badak sei remata elaborasaun sira hodi aprezenta iha konsellu ministru no sei aprova ho rezolusaun ida hodi haruka ba iha parlamentu nasional munisipiu ida ne’ebé mak bem preparadu atu simu uluk desentralizasaun poder lokál ne’e rasik sukat husi Orsamentu Jerál Estadu.

Reprezentante reprezentante Ministériu Juventude, Desportu, Arte no Kultura (MJDAK),  Diretor Jerál Juventude (DJJ), Mário Tilman,  Diretór Jerál Arte no Kultura (SEAK), Gil Paulino de Oliveira akompaña husi Diretor Ezekutivu Komisaun Nasionál Desportu (KND), João M. Rodrigues, Diretóra Nasionál Desportu Federadu (DNDF), Josefina Zeca Pinto no  membru Nonu Governu Konstitusional partisipa iha atividade misa agradesimentu ba Komemorasaun Loron Konsulta Popular ba Dala 27 no Reflesaun Nasionál 30 Augustu 1999-30 Augustu 2026. Atividade ne'e hala'o iha parokia Santo António Manatuto.

 Misa agradesimentu ne'e prezide husi Amu Parokia Santo Antonio Manatuto Pe. Mário Cabral no hetan partisipasun maximu husi membru governu Da-sia entidades embaixador sira Prezidenti Autoridade Munisipal sira hamutuk ho povu no sarani padre no madre sira inklui autoridade lokal labarik no foinsa'e sira. #MédiaMjdak#

komentariu

None
29 - 08 - 2026

IMAJEN SELUK

Eventu Nasional/Munisipiu

Eventu Nasional/Munisipiu

Nelyo Isaac Sarmento

Ministro MJDAC

MINISTÉRIO DA JUVENTUDE, DESPORTU, ARTE E CULTURA

Jorge Soares Cristovão

Sekrétario Estado

SECRÉTARIO ESTADO ARTE E CULTURA

Eventu Internasional

- LEJISLASAUN -

  • Orgánika Ministériu Juventude, Desportu, Arte no Kultura Download
  • Decreto Lei Komisaun Nacional do Desportu
        Decreto Lei No 60/2023 de 24 de Agusto Download
  • Resolução do Governo
        Politika Nasional ba Arte no Kultura Download